Caldas-de-Almeida, José M.Grácio, Jaime Manuel NovoGrigaite, Ugne2025-04-042025-04-042025-03-182024-09-23http://hdl.handle.net/10362/181918Resumo: Contexto: A violência por parceiro íntimo (VPI) é a forma mais prevalente de violência contra as mulheres, com pelo menos uma em cada três mulheres a experienciá-la em algum momento ao longo da sua vida. A VPI, um tipo de violência baseada no género, é um problema major de saúde pública global devido à sua elevada prevalência e ao profundo impacto na saúde e bem-estar, não só dos indivíduos, mas também das comunidades locais e globais. Sobreviventes de VPI têm um maior risco de sofrer consequências negativas para a saúde, comparativamente àqueles que não experienciaram VPI, sendo pelo menos três vezes mais propensos a ter problemas associados à saúde mental. A abordagem de saúde pública à VPI não substitui em caso algum as respostas focadas nos direitos humanos e na justiça criminal à violência: em vez disso, reforça o nível de complexidade do problema e complementa estas respostas, adicionando uma nova camada de conhecimento e compreensão, novas perspectivas, evidência científica, ferramentas e fontes de colaboração. Objetivos: Os principais objetivos deste estudo são avaliar a prevalência de VPI e de problemas de saúde mental entre sobreviventes de VPI em Portugal e na Lituânia; e analisar e comparar as respostas às necessidades de saúde mental dos sobreviventes de VPI dos sistemas de saúde mental existentes em ambos os países. Métodos: Este estudo transversal utilizou uma abordagem de métodos mistos. Foram analisados dados representativos a nível nacional de dois inquéritos: um inquérito realizado em Portugal (n=3849) e outro na Lituânia (n=1001). Além disso, foram concebidos e realizados dois inquéritos online em ambos os países (n=92 e n=134): nestes inquéritos foram recolhidos tanto dados quantitativos como qualitativos. Dados qualitativos foram ainda recolhidos através de 6 grupos focais com profissionais de saúde mental e serviço social, bem como 28 entrevistas semiestruturadas com sobreviventes de VPI, incluindo de pessoas com deficiência. A análise estatística incluiu modelos de regressão logística e foi conduzida utilizando o software R. Os dados qualitativos foram analisados tematicamente com a ajuda do software MAXQDA. Resultados: Deste estudo resultaram em 6 artigos científicos, sendo dois focados na situação em Portugal e quatro na Lituânia. Estes resultados destacam e confirmam a importância que o apoio à saúde mental tem no processo de recuperação das sobreviventes de VPI. As abordagens necessárias são complexas, e incluem cuidados 7 informados por trauma e violência, e esforços abrangentes, multidisciplinares e intersectoriais. O estudo demonstra que os atuais perfis, organização e prestação de serviços de saúde mental em Portugal e na Lituânia apresentam de uma maneira geral lacunas significativas quando se trata de abordar um problema tão complexo de saúde mental pública como a VPI. A maioria dos serviços de saúde mental estudados nesses dois países não está suficientemente equipada para responder de forma eficaz e apropriada às necessidades individuais dos sobreviventes de VPI. A única excepção encontrada foi a singular unidade de saúde mental na região de Coimbra, Portugal, que se especializa em prestar apoio de saúde mental especificamente a sobreviventes de violência doméstica e agressores, incluindo a VPI. À excepção desta unidade de saúde mental, que é única não apenas em Portugal mas também na Europa, muitos dos serviços gerais e profissionais de saúde mental em ambos os países frequentemente demonstram falta de reconhecimento de que a VPI é uma questão de saúde mental pública: é frequentemente entendida como um “problema social”, o que pode levar a não ser tida como relevante na prestação de serviços de saúde mental. Em geral, observa-se uma falta de intervenções eficazes. Abordagens de cuidados informados por trauma e violência frequentemente estão ausentes, e ambos os países beneficiariam de uma maior inclusão de sobreviventes de VPI com experiência de problemas de saúde mental no planeamento e implementação de práticas e políticas sobre este tema. Conclusões: É necessária mais investigação quantitativa e qualitativa para explorar as especificidades da utilização dos serviços de saúde mental por parte de sobreviventes de VPI, bem como determinar quais as intervenções que podem ser mais eficazes para esta população, em diferentes contextos geográficos e culturais. As implicações para políticas de saúde pública e prestação de cuidados incluem a necessidade de disseminar e incluir o conhecimento e as competências relacionadas à VPI entre os profissionais dos serviços de saúde mental; eliminar o estigma, tanto relacionado com a saúde mental quanto com a VPI, bem como as atitudes de culpabilização da vítima, presente na sociedade; garantir modelos de trabalho multidisciplinares e intersectoriais entre o setor de saúde mental, os serviços sociais, o setor legal e judiciário, e outros atores relevantes.Abstract: Background: Intimate partner violence (IPV) is the most prevalent expression of violence against women, with at least one in three women experiencing it at some point in their lives. IPV is a type of gender-based violence which is a major global public health problem due to its high prevalence and profound impact on the health and well-being of not only individuals but also local and global communities. Survivors of IPV are at a higher risk of poor health outcomes compared to those who have not experienced IPV, and they are at least three times more likely to have mental health conditions. The public health approach to IPV by no means replaces the human rights and criminal justice responses to violence: instead, it highlights the complexity of the problem and complements them by offering additional understanding, perspectives, evidence, tools, and sources of collaboration. Objectives: The main objectives of this study are to assess the prevalence of IPV and mental health conditions among IPV survivors in Portugal and Lithuania; and to analyse and compare responses to the mental health needs of IPV survivors within the existing mental healthcare systems in both countries. Methods: This cross-sectional study employed a mixed-methods approach. Nationally representative data from two surveys was analysed: one survey conducted in Portugal (n=3849) and another in Lithuania (n=1001). Additionally, two online surveys were designed and conducted in both countries (n=92 and n=134): both quantitative and qualitative data were collected in these online surveys. Qualitative data was also collected through a total of 6 focus groups with mental health and social care professionals and 28 semi-structured interviews with IPV survivors, including those with disabilities. Statistical analysis included logistic regression models and was conducted using the R software. Qualitative data was analysed thematically with the aid of the MAXQDA software. 5 Results: The study resulted in 6 scientific papers, two focusing on the situation in Portugal and four in Lithuania. Study findings highlight and confirm the importance of mental health support for IPV survivors’ recovery. The needed complex approaches include trauma and violence-informed care, holistic, multi-disciplinary, and inter-sectoral efforts. The study shows that the current profile, organisation, and provision of mental healthcare services in Portugal and Lithuania generally have significant gaps when it comes to addressing such a complex public mental health concern as IPV. Most of the studied mental healthcare services in these two countries are not equipped well enough to effectively and appropriately respond to the individual needs of IPV survivors. The only exception is the unique mental healthcare unit in the Portuguese region of Coimbra, which specialises in providing mental health support specifically to survivors and perpetrators of domestic violence, including IPV. Apart from this one mental healthcare unit, which is unique not only in Portugal but also in Europe, many of the generic mental healthcare services and professionals in both countries often demonstrate a lack of recognition that IPV is a public mental health concern: it is regularly perceived as more of a “social problem”, which is then not necessarily recognised as being relevant to the provision of mental healthcare services. Generally, a lack of effective interventions has been observed. Trauma- and violence informed care approaches are often missing, and both countries would benefit from a better inclusion of IPV survivors with lived experiences of mental health conditions into the related policy and practice planning and implementation. Conclusions: Further quantitative and qualitative research is needed to explore the specificities of the utilisation of mental healthcare services by IPV survivors, as well as determine what interventions might be the most effective for this population, in different geographical and cultural contexts. Implications for the public health policy and practice include the need for mainstreaming of IPV-related knowledge and skills among professionals in mental healthcare services; elimination of both the mental health and IPV stigma and victim blaming attitudes in society; ensuring multi-disciplinary and inter-sectoral working models between the mental healthcare sector, social care services, law enforcement, judiciary, and other relevant stakeholders.Santrauka: Įvadas: Intymaus partnerio smurtas (IPS) yra labiausiai paplitusi smurto prieš moteris išraiška ir bent viena iš trijų moterų tai patiria kažkuriame savo gyvenimo etape. IPS yra laikoma viena iš smurto lyties pagrindu formų, reikšminga ir plačiai paplitusi globalios visuomenės sveikatos problema, veikianti ne tik atskirų individų, bet ir vietos bendruomenių ir visos visuomenės sveikatą ir gerovę. IPS lemia blogesnę moterų fizinę sveikatą ir bent tris kartus didesnę psichikos sveikatos sutrikimų riziką, lyginant su moterimis, kurios nepatyrė IPS. Visuomenės sveikata grindžiamas požiūris į IPS nepakeičia žmogaus teisių ar baudžiamosios justicijos atsako į smurtą, atvirkščiai, jis papildo ir pabrėžia problemos sudėtingumą bei kompleksiškumą, siūlydamas naujas įžvalgas, perspektyvas, mokslu grindžiamus įrodymus, įrankius ir išteklius bendradarbiavimui. Tikslas: Pagrindiniai šio tyrimo tikslai – įvertinti psichikos sveikatos sutrikimų paplitimą tarp IPS išgyvenusiųjų Portugalijoje ir Lietuvoje; išanalizuoti ir palyginti abiejų šalių psichikos sveikatos priežiūros sistemų atsaką į IPS išgyvenusių moterų psichikos sveikatos poreikius. Metodai: Šiame vienmomentiniame skerspjūvio tyrime buvo derinami keli metodai. Buvo išanalizuoti reprezentatyvūs dviejų nacionaliniu mastu atliktų visuomenės apklausų duomenys, viena apklausa atlikta Portugalijoje (n=3849), kita – Lietuvoje (n=1001). Be to, abiejose šalyse buvo atliktos ir dvi internetinės IPS išgyvenusiųjų apklausos (atitinkamai n=92 ir n=134), skirtos surinkti tiek kiekybinius, tiek ir kokybinius duomenis. Buvo suorganizuotos ir šešios fokusuotos diskusijų grupės, kuriose dalyvavo psichikos sveikatos ir socialinės priežiūros specialistai, atlikti 28 pusiau struktūruoti interviu su IPS išgyvenusiomis moterimis, įskaitant moteris su negalia. Statistinė analizė apėmė logistinės regresijos modelius ir buvo atlikta naudojant R kompiuterinę programą. Kokybiniai duomenys buvo analizuojami atliekant teminę analizę, naudojant MAXQDA kompiuterinę programą. Rezultatai: Tyrimo rezultatas – šeši moksliniai straipsniai, publikuoti tarptautiniuose mokslo žurnaluose, iš kurių du skirti situacijos Portugalijoje analizei, keturi – Lietuvos duomenims aptarti. Tyrimo duomenys, pabrėžia ir patvirtina psichikos sveikatos pagalbos ir paslaugų svarbą IPS išgyvenusių asmenų atsigavimui (angl. recovery). Atliktas tyrimas parodė kompleksinių metodų poreikį šių paslaugų teikimui, kurie apima 9 psichikos sveikatos paslaugų teikimą atsižvelgiant į traumos ir smurto patirtį (angl. trauma- and violence-informed care), holistines, daugiadisciplinines ir tarpsektorines pastangas. Tyrimas parodė, kad esamas psichikos sveikatos priežiūros paslaugų profilis, organizavimas ir teikimas Portugalijoje ir Lietuvoje turi didelių spragų sprendžiant tokią sudėtingą visuomenės psichikos sveikatos problemą kaip IPS. Dauguma tirtų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų abiejose šalyse nėra pakankamai išvystytos, kad galėtų veiksmingai ir tinkamai reaguoti į individualius IPS išgyvenusių moterų poreikius. Vienintelė išimtis yra unikalus psichikos sveikatos priežiūros skyrius Portugalijos Koimbros regione, kuris konkrečiai specializuojasi teikiant psichikos sveikatos pagalbą, skirtą asmenims, išgyvenusiesiems smurtą artimoje aplinkoje, įskaitant IPS. Be šio vienintelio psichikos sveikatos priežiūros skyriaus, kuris yra unikalus ne tik Portugalijoje, bet ir Europoje, daugelis bendrųjų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų ir specialistų abiejose šalyse dažnai neatpažįsta, kad IPS yra visuomenės psichikos sveikatos problema. IPS neretai yra labiau suvokiamas kaip socialinė, o ne sveikatos problema, tokiu būdu ignoruojant jos aktualumą psichikos sveikatos priežiūros sistemai. Taip pat tyrimas leido identifikuoti veiksmingų intervencijų trūkumą: dažnai trūksta psichikos sveikatos paslaugų teikimo atsižvelgiant į traumos ir smurto patirtį (angl. trauma- and violence-informed care) bei su tuo susijusių metodų taikymo, o taip pat abiem šalims būtų naudinga nuosekliai įtraukti IPS išgyvenusius asmenis, turinčius psichikos sveikatos sutrikimų patirties, į atitinkamos politikos ir praktikos planavimą bei įgyvendinimą. Išvados: Reikalingi tolesni kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai, siekiant ištirti IPS išgyvenusiųjų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir naudojimo ypatumus, taip pat nustatyti, kokios intervencijos galėtų būti veiksmingiausios šiai visuomenės grupei skirtinguose geografiniuose ir kultūriniuose kontekstuose. Poveikis visuomenės sveikatos politikai ir praktikai apima psichikos sveikatos priežiūros specialistų žinių apie IPS ir įgūdžių integravimą; psichikos sveikatos ir IPS stigmos bei aukas kaltinančio požiūrio panaikinimą visuomenėje; bei psichikos sveikatos priežiūros sektoriaus, socialinės priežiūros paslaugų, teisėsaugos, teismų ir kitų suinteresuotųjų šalių daugiadisciplininio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo modelių įgyvendinimą.engMental Health ServicesMental HealthIntimate Partner ViolencePortugalLithuaniaResponses to mental health care needs of survivors of intimate partner violence by mental health services in Lithuania and Portugaldoctoral thesis101730837